• Trakų Dievo Motinai – 300

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

Sena Nauja svetainė
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Gavėnia su Kalnų giesmėmis (2019)

Žemaičiai gali pelnytai didžiuotis, kad per šimtmečius net sovietmečiu sugebėjo išlaikyti ir išsaugoti šį gražų protėvių palikimą. Žemaičių Kalvarijos Kalnai, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus sukurti 1639 metais senovės Garduose (dabar Žemaičių Kalvarija), yra pirmieji senojoje Lietuvos valstybėje. Reikia labai mylėti savo kraštą, visa širdimi jausti šių giesmių grožį ir prasmę, kad šitiek šimtmečių galėtume perduoti jas iš kartos į kartą.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikintieji kasmet vis labiau įsitraukia į Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimą. Šis giedojimas įtraukia visus, nors kartą pabandžiusius juos atlikti. Melodijos, primenančios senovines giesmes bei liaudies dainas, yra ypatingai jautrios, melodingos ir skamba ypač galingai. Tuo įsitikinome melsdamiesi su kunigo Ernesto Želvio į Biržus pakviestais triūbininkais iš Žemaitijos – Vidmantu Budreckiu, Antanu Vasiliausku, Kaziu Vainausku ir Zenonu Kaminsku. Jų giedojimas ir pučiamųjų instrumentų skambėjimas privertė bažnyčioje buvusius tikinčiuosius ypatingai įsiklausyti ir pajausti Jėzaus Kristaus nueitą Kryžiaus kančios kelią.

Žemaičių Kalvarija pas kiekvieną namuose

Visos Gavėnios metu, šįmet kaip ir pernai, parapijos Kalnų giedotojus žmonės kvietėsi į savo namus ne tik mieste, bet ir rajono kaimuose tam, kad giedodami artimai išgyventų Kristaus kančią, kartu su Juo aukotų ir savo gyvenimo vargus bei rūpesčius. Visos šeimos, kuriose lankėmės, pasikvietė savo artimuosius, gimines, kaimynus kartu praleisti vakarą ir ne tik pagiedoti, bet ir pasibūti, pasikalbėti. Šeimininkai taip pat naudojosi proga pabendrauti su kartu atvykstančiu kunigu, prašė jo pašventinti namus.

Kunigas Ernestas ypač nudžiugo pas Genutę Kratiškiuose sutikęs tikrus žemaičius iš Kretingos – šeimininkės brolį su žmona. Genutė taip pat gimė Žemaitijoje, bet, sukūrusi šeimą su aukštaičiu Petru, Kratiškiuose praleido gražiausius savo jaunystės metus. Šiandien jos Petras jau ilsisi amžinybėje, o mūsų atvykimas sutapo su jo gimtadieniu, tad savo maldas skyrėme ir jam, melsdami Dievo gailestingumo.

Eglės ir Petro namuose kitame rajono pakraštyje tą vakarą viešėjo giminaičių būrys su dar nedideliais vaikais. Buvo šiek tiek triukšminga, bet linksma ir prasminga, juo labiau, kad kartu su jaunimu buvo ir močiutė Marijona, pirmiausia pakvietusi giesmininkus į savo kambarį pagiedoti Visų Šventųjų litaniją. Šiek tiek nerimavome, nes tą kartą kunigas Ernestas negalėjo su mumis važiuoti, tad nebuvome tikri, kaip mums pavyks be jo išsiversti. Bet šeimininkams ir jų svečiams prisijungus, tos dvi su puse valandos prabėgo nepaprastai greitai.

Klebonija – ne išimtis

Šiais metais Kalnai pirmą kartą buvo giedami ir klebonijoje, kur gyvena mūsų parapijos kunigai. Meldėmės už mirusius ir gyvus kunigus, mintyse ne kartą jiems dėkodami už gyvenimus, paaukotus ir aukojamus didesnei Dievo garbei ir parapijos tikintiesiems. Kartu giedojo ir visi trys mūsų parapijos kunigai – klebonas ir du vikarai.

Dar buvo keletas šeimų, laukiančių mūsų atvykstant, bet gavėnia, kaip ir visos mūsų gyvenimo dienos, kažkaip ypatingai greitai baigėsi. Galima drąsiai sakyti, kad kartu praleistas laikas giedant ir meldžiantis, pokalbiai ir nedidelės vaišės po giedojimo stiprina tikinčiųjų bendruomenę, padeda geriau pažinti vieniems kitus. Ypač vertinga, kad šioje maldos ir giesmių bendrystėje dalyvauja kunigai. Juk Kristaus mums duotų kunigų buvimas namuose reiškia Jo paties buvimą tarp mūsų.

Stasė Eitavičienė, nuotraukos autorės