• Per crucem ad astra

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

panevezys.lcn.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

reformacija500.lt
Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimas


Istorija

Pirmąją bažnyčią Biržuose pastatė Mikalojus II Radvila (1398 - 1509 m.). Ji galėjo būti baigta pastatyti apie 1500 m. Bažnyčia buvo medinė, jos išvaizda nežinoma. Vėliau, apie 1515 m., antrą bažnyčią tarp Agluonos ir Apaščios upių pastatė vyskupas Albertas Radvila (1478 - 1519 m.). Ji taip pat buvo medinė ir stovėjo netoli dabartinės tvirtovės.

Pirmą kartą Biržų parapija dokumentuose minima 1553 m. Bažnyčia - pastatasTai didžiojo Lietuvos kunigaikščio iždo dokumentas, kur pažymima, kad Biržų klebonas Jonas Virokovskis 1553 m. sumokėjo jam skirtą mokesčių dalį.

1564 m. Mikalojui Radvilai Rudajam (1512 - 1584 m.) perėjus į kalvinizmą, Biržų kunigaikštystėje prasidėjo katalikų persekiojimas. 1580 m. katalikų parapija buvo likviduota. Pirmoji bažnyčia sunyko, o antrąją 1589 m. Kristupas I Radvila (1547 - 1603 m.) nugriovė.

1674 m. Vilniaus vyskupas Steponas Pacas parašė oficialų laišką Biržų kunigaikštystės ekonomams, skųsdamasis, kad Biržų katalikai neturi tikybinių patarnavimų ir prašė pastatyti katalikų bažnyčią ten, kur buvusi. 1692 m. savo lėšomis bažnyčią pastatė Liudvika Karolina Radvilaitė (1667 - 1695 m.). Tai buvo mažutė medinė bažnytėlė su vienu altoriumi. Turėjo savo kunigą.

1739 - 1742 m. Onos Sanguškaitės - Radvilienės pastangomis ir lėšomis pastatyta nauja bažnyčia. Ji buvo medinė, turėjo penkis altorius. Bažnyčia buvo pavadinta šv. Jeronimo vardu. Ši bažnyčia stovėjo iki XIX šimtmečio pradžios. Jai baigiant griūti, Biržų klebonas Kazimieras Pikturna 1811 m. pastatė naują medinę šv. Onos bažnyčią, kuri išstovėjo iki 1861 metų.

XIX a. pradžioje Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. Ši giminė buvo laikoma Biržų bažnyčios rėmėjais, o 1853 - 1861 m. Jonas Tiškevičius (1801 - 1860 m.) pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, stovinčią iki šiol. 1860 m. Biržų bažnyčią pašventino Žemaičių vyskupas M. Valančius.

Bažnyčios centrinė nava 15 m. pločio, šoninės - po 4,3 m. pločio. Centrinės navos aukštis 15 m., šoninių - po 13,2 m. Bokštų aukštis su kryžiais siekia 43 m. Klasikinio stiliaus mūriniuose altoriuose yra šv. Jono Krikštytojo, šv. Petro, Mykolo Arkangelo paveikslai. Skulptūras ir gipsatūras darė skulptorius Pranciškus Andriolis. Bažnyčia pasižymi vidaus ir išorės formų vienybe.

Papildoma informacija - portalo Selonija.lt straipsnyje.

Fundatoriai

  • Fundatorius Mikalojus II Radvila (1398 - 1509 m.). Pastatė bažnyčią apie 1500 m.
  • Vyskupas Albertas Radvila (1748 - 1519 m.). Pastatė bažnyčią apie 1515 m.
  • Liudvika Karolina Radvilaitė (1667 - 1695 m.). Pastatė bažnyčią apie 1692 m.
  • Jonas Tiškevičius (1801 - 1862 m.) pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią.

Biržuose dirbę ir nemažai Biržams nusipelnę kunigai

Kunigas Kazimieras Pikturna. Jo rūpesčiu 1811 m. buvo pastatyta penktoji Biržų katalikų bažnyčia, koplyčia senosiose kapinėse.

Kunigas Jonas Nagulevičius (1900 - 1992 m.). 1923 - 1933 metais dirbo Biržuose vikaru, kapelionu ir lotynų kalbos mokytoju. Dirbdamas Biržuose parašė disertaciją „De mixtis religionibus“ („Apie mišrias religijas“), Biržuose įsteigė Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankelį.

Vyskupas Antanas Deksnys (1906 - 1999 m.). 1934 - 1936 metais dirbo Biržų vikaru. Aktyviai dalyvavo Ateitininkų organizacijos veikloje, nuolat dirbo su jaunimu. 1954 - 1957 m. vėl dirbo Biržuose, klebonu. Biržuose buvo areštuotas, nuteistas 10 metų laisvės atėmimo ir kalintas Patmos stovykloje Mordovijoje.

Kunigas Kazimieras Rimkevičius (1878 - 1919 m.) - Biržų dekanas ir klebonas, vienas iš Biržų gimnazijos steigėjų.

Kunigas Juozapas Rimkevičius (1839 - 1918 m.), daug prisidėjęs prie Biržų bažnyčios sutvarkymo.

Kunigas Bronius Strazdas, klebonas, dekanas (1923 - 1996 m.). Rūpinosi tikinčiųjų sielovada. Gerbiamas ir mylimas iki šių dienų. Net gulėdamas ligos patale buvo daugelio biržiečių tikras Dvasios Tėvas.

Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje saugomi į Biržų rajono dailės paminklų sąrašą įtraukti meno kūriniai

Paveikslai: „Jonas Krikštytojas“ (1861 m., dail. Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), „Archangelas Mykolas“ (1861 m., dail. V.Majeranovskis, drobė, aliejus), „Šv. Petras“ (1861 m., dail. V. Majeranovskis, drobė, aliejus - tai vienas geriausių šio dailininko darbų), „Šv. Jurgis“ (dail. Vaitiekus Gersonas, drobė, aliejus). V. Majeranovskis ir V. Gersonas - žymūs akademistinės krypties lenkų tapytojai.

XIX a. vidurio klauptas (autorius Stepas Jurevičius, talentingas XIX a. vidurio interjero medžio darbų meistras, skulptorius ir raižytojas, gyvenęs Biržų rajone).

Į dailės paminklų sąrašą neįtraukti, tačiau vertingi meno kūriniai: paveikslas „Marija nekaltai pradėtoji“ (dail. Melnickis), arnotas (XIX a., Pacaitės - Tiškevičienės dovana bažnyčiai), vargonai (XIX a., meistras J. Radavičius).

Bažnyčios šventoriuje palaidoti dvasininkai:

  • Kanauninkas Juozapas Rimkevičius, 1839–1918 m., Biržuose klebonavęs 51 metus;
  • Biržų vikaras ir klebonas Kazimieras Rimkevičius, 1878–1919 m.;
  • kanauninkas Vladislovas Kupstas, 1904–1970 m., Biržų klebonas ir dekanas;
  • kunigas Juozapas Laniauskas, 1892–1972 m., Biržų altarista;
  • kunigas Antanas Gružauskas, 1920–1992 m.;
  • kunigas Bronius Strazdas, 1923–1996 m., Biržų klebonas ir dekanas;
  • kunigas Mykolas Stonys, 1912–2001 m.;
  • kunigas Dalius Tubys, 1964–2013, Biržų klebonas ir dekanas.

Parapija

Yra žinoma, kad 1940 metais Biržų parapijai priklausė 7196 žmonės. 1999 metais buvo surengta Biržų katalikų parapijos teritorijoje gyvenančių žmonių apklausa. Pagal ją galima spręsti, kad šiuo metu Biržų katalikų parapijoje dabar yra beveik 4100 narių. Pagal gyventojų surašymo duomenis Biržuose save katalikais nurodė virš 10 tūkst. gyventojų.

Koplyčios

Šiuo metu Biržų parapijos teritorijoje nėra koplyčių. 1811 m. buvo pastatyta koplyčia senosiose Biržų kapinėse, vėliau koplyčia buvo nugriauta. Prieš 1817 metus buvo pastatyta medinė koplyčia Parovėjos dvare, tačiau vėliau taip pat nugriauta. 1943 metais vietos gyventojų pastangomis, kanauninkui A. Grigaliūnui pritariant, buvo pastatyta koplyčia. 1944 m. prie jos, rektoriaus teisėmis, apsigyveno ir kunigas. Vėliau koplyčia kunigo nebeturėjo, paskui buvo nugriauta.

Karų aukų kapinės - Biržų miesto centre yra II pasaulinio karo aukų kapinės, kuriose daugiausia palaidota rusų kareivių.

Pamaldos vyksta Medeikių maldos namuose ir Biržų Centrinėje ligoninėje.

Pirmoji parapijinė mokykla

Pirmoji parapijinė mokykla apie Biržų parapijos įsteigta 1817 metais, mokykla veikė ligi 1864 metų, kol rusų valdžia ją uždarė. 1908 m. Biržuose, pramonininko Jansono namuose, evangelikų reformatų bažnyčios kunigo Povilo Jakubėno ir katalikų bažnyčios kunigo Kazimiero Rimkevičiaus pastangomis buvo atidaryta valdinė aukštesnioji pradžios (keturklasė) mokykla, veikusi iki 1915 m. Šioje mokykloje dirbo abu kunigai. 1917 m. kunigo K. Rimkevičiaus, kunigo Juozo Janilionio, Adomo Ramašausko ir kitų asmenų, susibūrusių į katalikiškos švietimo draugijos „Saulė“ Biržų skyrių, pastangomis buvo įsteigta „Saulės“ gimnazija. Iki1919 m. ją finansiškai išlaikė „Saulės“ draugija, vėliau finansavimą perėmė savivaldybė. Šiuo metu „Saulės“ gimnazija atkurta, tačiau tai nėra katalikiška mokymo įstaiga.

Jaunimas

1914 m. kunigo K. Rimkevičiaus iniciatyva įsteigtas Lietuvos moterų katalikių draugijos Biržų skyrius. 1912 m. įkurta katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Biržų kuopa. Veikė šv. Vincento draugijos Biržų skyrius, Katalikų labdaringoji draugija, Biržų pulko angelaičiai.

Panaudota Biržų „Sėlos“ muziejaus medžiaga