• Per crucem ad astra

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

panevezys.lcn.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

reformacija500.lt
Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimas


Katalikų bendruomenė pasipildė naujais nariais (2017)

Šeštadienį (lapkričio 4 d.) Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos bendruomenei buvo didelė šventė – katalikais tapo 10 jaunų žmonių. Devyni iš jų - trijų šeimų vaikai, globojami Medeikiuose įsikūrusiuose globos namuose „Vaiko užuovėja“, ir vienas, septyniolikmetis Mindaugas, panoręs tapti krikščioniu ir  prisijungęs prie savo brolių ir seserų. Šventėje dalyvavo didesnė dalis globos namų šeimos: direktorė Sandra Slapšienė, socialinės pedagogės, kai kurie vaikai, atėję pasveikinti savo draugų ar tiesiog pažiūrėti, kas yra tas krikštas.

Vaikų globos namai „Vaiko užuovėja“ beveik 15 metų priklausė evangelikų reformatų bažnyčiai, ir tik visai neseniai juos perėmė Biržų rajono savivaldybė. Kartu su įstaigos pavaldumo pokyčiais naująja „Vaiko užuovėjos“ direktore tapusi pedagogė S. Slapšienė, sakė, kad mintis pakrikštyti vaikus kilo socialinėms pedagogėms, kurios seniai dirba šioje įstaigoje ir gerai pažįsta vaikų šeimas.

„Vienas mūsų auklėtinis turi įgimtą ligą, jo sveikata prastėja, tad pagalvojome, kad reikėtų vaikelį pakrikštyti“, - kalbėjo globos namuose dirbanti Bronė Polozova. Tam pritarė ir Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius, taip pat dalyvavęs šventėje.

Dar gerokai prieš šventę klebonas Algis Neverauskas ir vikaras Ernestas Želvys kvietė žmones pasiryžti tapti šių vaikų krikštatėviais. „Tikėjau, kad žmonės atsilieps. Džiaugiuosi, kad neteko nusivilti“, - sakė kunigas Ernestas, kiekvienam vaikeliui parinkęs tinkamiausią  krikštatėvį šiai svarbiai krikščioniškai pareigai atlikti.

Sutuoktiniai Gražina ir Stasys Kvedarai bažnyčioje tiesiog švytėjo džiaugsmu. „Labai geras jausmas. Juk gerus darbus daryti gera. Tikime, kad visas dangus šiandien džiaugiasi“, kalbėjo Gražina ir žadėjo kiek galės padėti šiems dviem broliukams, kurių krikštatėviais jie pasiryžo tapti.

„Padėsime pirmiausia malda. Domėsimės, kaip jiems sekasi. Juk dabar mes ir visa mūsų bažnyčios bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda, dėmesiu turime padėti, kad per krikštą gautos dovanos duotų vaisių ir vaikas augtų laimingas“, - sakė Stasys.

Krikšto mama Regina Cibienė pasakojo, kad daugelį vaikų pažįsta, nes dažnai lankosi „Vaiko užuovėjoje“. „Šie vaikai man nėra svetimi, todėl ir apsispręsti nebuvo sunku“, - sakė moteris.

Jau minėtas septyniolikmetis Mindaugas užkalbintas prisistatė ne tik tikruoju vardu, bet ir pavarde, kurios, sakė, nesigėdija, nes ne pavardė žmogų menkina ar aukština, bet žmogus pavardę. „Noriu po mirties patekti į dangų. O čia gyvenant tikiu, kad Dievas man padės, nes nuo šiandien aš esu su juo. Melsiuos, kalbėsiu su Dievu, savo rūpesčius jam papasakosiu“, - žadėjo jaunuolis.

Šventėje dalyvavo Mindaugo bei dar 4 jo brolių ir seserų, gyvenančių globos namuose, tėvai. Motina, pati kadaise užaugusi vaikų namuose, pasivadinusi Onos vardu, džiaugėsi, kad vaikai bus pakrikštyti. „Aš esu katalikė, tad labai norėjau, kad ir vaikai būtų katalikai. Man gyvenime nelabai sekasi, gal mano vaikams su Dievo pagalba geriau seksis, gal jie bus laimingesni?“

Po Krikšto apeigų ramybę ir tylų džiaugsmą spinduliavo abu kunigai. A. Neverauskas susirinkusiems priminė, kad Krikštas yra pirmasis žmogaus sakramentas, įvedantis jį į Bažnyčios gretas, tad šie vaikai šiandien tapo pilnateisiais katalikais. Jie turi galimybę ruoštis ir priimti kitus sakramentus. Kunigas kvietė krikštatėvius ir globos namų darbuotojus padėti vaikams eiti tikėjimo keliu, išsaugoti Krikšto žvakę iki vaiko Pirmosios Komunijos.

Kunigas Ernestas, pats tapęs krikštatėviu vienam iš vaikų, džiaugėsi, kad pagaliau pavyko užmegzti ryšius su „Vaiko užuovėja“ ir neabejojo, kad gyvenimas šiuose namuose pasikeis. Juk krikštas, kaip ir gyvenimas, yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų,  paliekanti neišdildomą žymę Dievo vaiku tapusio žmogaus gyvenime.

Stasė Eitavičienė

Nuotraukos autorės