Biržiečiai gali dūsauti, kiek daug per du dešimtmečius mūsų miestui pagailėta - ir gerų rajono vadovų, ir pilietinę poziciją aktyviau reiškiančių inteligentų, ir platesnio akiračio verslo žmonių. Bet net didžiausias pesimistas negalėtų nepastebėti, kiek vis dėlto daug mūsų kraštui duota. Viena iš tų duotybių - kunigai.
Biržai sulaukė ne vieno, kurio buvimas čia būrė žmones, kėlė jų dvasią, įkvėpė tikėjimo, meilės, vilties. Žinią, kad mylimas kunigas iškeliamas į kitą parapiją, biržiečiai priimdavo kaip didžiausią netektį.
