„Vykau į kelionę, apie kurią seniai svajojau. Pamatyti, patirti, išgyventi tai, ką sunkiai įsivaizdavau...Patirtis pranoko lūkesčius...“ – piligrimės Augėnės Venckienės mintys.
Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kunigas Ernestas Želvys brandino svajonę, kuri po šv. Velykų išsipildė. Mes su 23 biržiečių grupe išvykome į piligriminę kelionę švęsti Atvelykio Vatikane, aplankant Romą. Pagrindinis kelionės tikslas buvo priimti Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą – daugeliui piligrimų gauti galbūt vienintelį kartą gyvenime tokią Dievo malonę.
Antikinė Roma – krikščionybės lopšys, menantis seniausių laikų istoriją, įkurta ant septynių kalvų prie Tibro upės prieš daugiau nei 2750 metų. Mieste gyvena trys milijonai gyventojų, plotas užima 1500 kv. km. Jis stovi pagrindinių Italijos kelių tinklo centre.
Atvykus į Romą, piligrimus apėmė didingas jausmas, žvelgiant į tūkstantmečius menančius statinius, lankant šventas vietas. Pasižvalgius po centrinę miesto dalį, vykome į Vatikaną. Pirmoji pažintis su šv. Petro aikšte,- joje surandame vietą, kur buvo sužeistas Popiežius šv. Jonas Pauliaus II, matome balkoną, langą, pro kurį popiežiai laimina tūkstantines viso pasaulio piligrimų minias. Šv. Petro bazilika – Romos katalikų tikėjimo centras po Mikelandželo kupolu. Gidė Raimonda pasakoja Romos ir Vatikano įkūrimo istoriją. Piligrimai tarsi perkeliami tūkstantmečius atgal, kad klausantis galėtume pajusti pulsavusią istorijos dvasią, mintyse išgyventi anų laikų įvykius. O įvykiai tuo pat metu kaustantys ir bauginantys, ir teikę viltį. Klausantis pirmųjų krikščionių kankinystės dėl tikėjimo liudijimus, galima suvokti šių žmonių meilės Dievui stiprumą. Tikros, įtaigios kankinystės istorijos, kalbančios mums tarsi šventųjų lūpomis. Jų kankinystės dvasia paliečia mūsų širdis, kad suprastume to meto gyvenusiųjų ir kovojusiųjų Dievo garbei, tikėjimo kainą.
Lankome Vatikaną, įkurtą šv. Petro kankinystės ir palaidojimo vietoje, tapusį jo įpėdinių rezidencija. Atsiveria Vatikano muziejų pastatai, kuriuose saugomi pasaulinio garso dailės meno šedevrai, kadaise buvę popiežių rūmai. Išklausome Mikelandželo meno kūrimo istoriją, kad leisdamiesi į sunkiai nupasakojamo grožio bei didingumo kupinas sales, įžvelgtume ten paprasta akimi nematomus tikėjimo istorijos momentus, įtaigiai vaizdžiai perteiktus dailės kūriniuose. Leidžiamės į pasaulio meno labirintus, apstulbinti šių kūrinių autorių genialumo. Gyvai pamatyti garsiuosius Michelangelo dailės kūrinius yra neįkainojama galimybė pasinerti į Dievo neregimojo pasaulio vaizdinius, perteiktus kūryboje. Siksto koplyčioje, Rafaelio salėse ir Borgios apartamentuose galima išvysti Dievo sukurtąjį pasaulį nuo jo pradžios per meną, nes to meto Šv. Raštas buvo skaitomas tapant dailės kūrinius, tikėjimo tiesos brandinamos žvelgiant į paveikslus, kurie gyvai kalbėjo savo įtaigumu. Keliaujant šiais meno ir tikėjimo labirintais, atsiduri tarsi stebuklų pasaulyje – gobelenų, statulų, paveikslų nenusakomas grožis, išraiškingumas, originalumas atveria istorijos ištakas.
Sustojame įstabiojoje Siksto koplyčioje – vietoje, kur renkami popiežiai. Ypatinga vieta – čia viso pasaulio kardinolams ypatingai prabyla Šventoji Dvasia, apšviesdama protą teisingam sprendimo pasirinkimui. Įeinant į koplyčią, ant sienos nutapyta popiežių pirmtako šv. Petro freska byloja apie švento Tėvo pašaukimą vadovauti Katalikų Bažnyčiai žemėje.
Šv. Petro bazilikoje lankome šio šventojo kapą, stabtelime prie popiežiaus altoriaus po Berninio baldakimu, turime galimybę įeiti į grotą pasimelsti prie šv. Jono Pauliaus II kapo. Meldžiamės lietuvių koplyčioje, prie šventųjų, leidžiamės į bazilikos požemius, kur palaidoti popiežiai. Visa diena kupina dvasinės palaimos, malda ir mąstymu paliečianti piligrimų atokiausias širdies kerteles. Pakylame į bazilikos kupolą, nuo kurio atsiveria nepakartojami Romos miesto ir apylinkių vaizdai, Vatikano valstybės vidinis kiemas ir apartamentai.
Kelionės metu lankomės pagrindinėse Romos šventovėse, kurios pasižymi savo nepakartojamumu. Kiekvienoje jų galima rasti šventųjų relikvijų, ypatingų krikščionybės ženklų. Čia pulsuoja Europos katalikybės širdis. Nuostabu pamatyti Antikinę, Viduramžių, Renesansinę, Barokinę ir šiuolaikinę Romą. Savo unikalumu išsiskiria Antikos laikų Panteono šventykla. Žvalgantis po miestą, neliksi abejingas Romos fontanams ir obeliskams, stebinantiems skulptūrų įvairove ir didingumu. Romos svečių laukia Kapitolijus – senovės tvirtovė. Lankytina vieta – Forumas – politinio, prekybinio ir juridinio gyvenimo centras, kuriame apstu šventyklų, bazilikų ir bažnyčių. Buvusioje Nerono rūmų teritorijoje aplankome didžiausią Romos amfiteatrą – koliziejų, kur vykdavo gladiatorių kautynės bei žvėrių kovos. Ramiausia antikinė Romos vieta – Palatinas. Miestas puikuojasi daugybe aikščių – Rotondos, Navonos, Ispanijos, Campo de’ Fiori, San Giovanni, Barberini ir kitomis. Viena iš senųjų septynių Romos kalvų – Kvirinalis, nuo kurios galima grožėtis miesto vaizdais. Eskvilinas – didžiausia ir aukščiausia kalva. Šiame rajone lankome garsiąją Santa Maria Maggiore baziliką, stebinančia įvairiais tarpusavyje derančiais architektūriniais stiliais.
Lateranas – Viduramžiais rezidavusių popiežių rūmai ir greta stovinti San Giovanni (Šv. Jono) bažnyčia, besivaržiusi savo didingumu su Šv. Petro bazilika. Čia matyti Aureliano sienos ir Nerono akveduko griuvėsiai. San Giovanni aikštės kitoje pusėje yra „Šventieji laiptai“, kuriais daugelis piligrimų maldingai keliais lipo į viršų. Jais Jėzus Kristus teismo dieną užlipo į Poncijaus Piloto namus. Šiuos laiptus iš Jeruzalės į Romą, manoma, atgabeno imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. San Giovanni katedroje popiežius aukoja Didžiojo ketvirtadienio šv. Mišias ir laimina žmones.
Vykstame už Romos miesto, norėdami patekti į katakombas. Tai iš tufo akmens pirmųjų krikščionių statyti mirusiųjų miestai, kur buvo laidojami kūnai, vykdavo gyvųjų suėjimai, jie slėpdavosi nuo persekiojimų.
Virš Koliziejaus stūkso Celijaus kalva. Čia išlikę Karakalos griuvėsiai, Via di Porta San Sebastiano gatvė Apijaus keliu vedanti prie senovės miesto vartų Porta San Sebastiano. Romoje lankytini rajonai Aventinas, Trasteverė, Janikulo kalva ir kitos vietovės pasižymi įspūdingais statiniais, arkomis, vartais, parkais, sodais, unikalia infrastruktūra. Via Veneto ir kitos Romos apylinkės, architekto, skulptoriaus Bernini baroko stiliumi kurtas miestas vilioja nesuskaičiuojamais unikaliais statiniais ir vaizdais. Sunku būtų įvardinti ir išvardinti visa tai, ką galima stebėti, jausti, patirti šventajame Romos mieste.
Išaušo sekmadienio – Atvelykio –
saulėtas Italijos rytas. Ši diena visiems mums išliks nepakartojama, kuomet tūkstantinėje maldininkų minioje šv. Petro aikštėje viename iš Vatikano popiežiškųjų apartamentų langų išvydome šv. Tėvą. Penkiolikos minučių kalba ir Popiežiaus Pranciškaus palaiminimas susirinkusiesiems. Jaudulio ir džiaugsmo ašara nurieda daugelio žmonių skruostais. Jausmus perteikti sunku, reikia ten būti, kad įvertintum patirtą malonę. Tokius pastebėjimus išsakė piligrimai, grįžę į namus. Dvasinis pakylėjimas vedė biržiečius piligrimus į sielos ramybę, atgaivą. Mus lydėjęs kunigas Ernestas vakarais aukojo šv. Mišias, kuriose išsakėme savo dėkojimus ir prašymus Dievui, meldėmės vieni už kitus.
Sugrįžusius į Lietuvą, ilgai neapleido mintis, kad Dievas leido mums patirti šiuos nuostabius išgyvenimus. Šią patirtį turime liudyti ir nešti aplinkiniams. „Pabuvoti Vatikane, pajausti senovės istorijos dvelksmą ir suprasti, kad religijų skirtumas neturi reikšmės tarp tikinčiųjų. Papasakoti tai neįmanoma...“ – liudija kitos konfesijos piligrimė Gendra Kaminskienė.
„Svarbiausias įvykis šioje kelionėje buvo popiežiaus palaiminimas šv. Petro aikštėje, kuris atgaivino sielą ir kūną, įkvėpė siekti bei tobulėti, keliaujant tikėjimo keliu. Galiu drąsiai paliudyti, kad tik tikint į Dievą bei užtariant Švč. M. Marijai, visos negandos ir nelaimės atrodo juokingai menkos“,- teigia Ramutė Pačešiūnienė.
Sandra Balodytė,
piligrimė, Biržų dekanato referentė
Nuotraukos – Egidijaus Bartaševičiaus
