• 2021 - šv. Juozapo metai

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Pratybose surastas dvasingumas (2016)

Nemažai žmonių šiandienos skubančiame pasaulyje ieško būdų, kaip atsipalaiduoti, kaip išmokti gyventi visavertį gyvenimą. Dažnai net ir tikintys krikščionys šiems tikslams pasiekti pasitelkia su sąmoningumo meditacija susijusias praktikas, kurios siekia budizmo ištakas. Tik kam ieškoti to, kas svetima mūsų prigimčiai, jei tai, ko mums reikia, yra šalia mūsų?

Beveik 60 Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijiečių praėjusių metų (2015 m.) spalio mėnesį pradėjo dvasines pratybas kasdieniniame gyvenime, kurios pagrįstos Šv. Ignaco Lojolos mokymu. Pasak I. Lojolos, „vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, o meditacija, kontempliacija ir kiti maldos būdai, kurie parengia ir nuteikia sielą, yra dvasinės pratybos“.

Užsiėmimai vyko knygos „Eik į savo kambarėlį“ pagrindu. Tai – dvasinės pratybos kasdieniniame gyvenime, kurias parengė tuomet buvęs kunigu Lionginas Virbalas, SJ.

Pratybos truko 33 savaites, ir neseniai jas baigė 38 žmonių grupė. Užsiėmimams vadovavo Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Algis Neverauskas. Kadangi dvasinės pratybos pagal Šv. Ignacą Lojolą pagrįstos daugiau širdies, o ne proto logika, todėl jose svarbiausia, kokią asmeninę patirtį žmogus įgyja. Kunigas A. Neverauskas ir jam talkinusi pasvalietė Gražina Griauzdienė stebėjo pratybas atliekančių žmonių pažangą, kai reikėjo, teikė pagalbą. Įpusėjus pratyboms, nemaža dalis jas lankančiųjų dalyvavo rekolekcijose Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne.

Kiekvienai pratybų dienai parinkti trumpi pasakojimai, Šventojo Rašto nuorodos bei pateikti klausimai skatino geriau pažinti save ir Dievą, visame kame įžvelgti Jo valią. Lengva nebuvo, pirmiausia todėl, kad pratyboms kasdien reikėjo skirti maždaug 45 minutes laiko, o sekmadieniais savaitės patirtis, problemas bei pastebėjimus keletą valandų aptardavome mažose grupelėse. Bet tie, kurie nepasimetė, baigiamajame užsiėmime kalbėjo apie atsiradusį asmeninį ryšį su Dievu, Jo artumo pajautimą, džiaugėsi išmokę melstis, medituoti bei kontempliuoti Šventąjį Raštą, prisipažino geriau pažinę save, savo jausmus ir atradę džiaugsmą kasdienybėje.

„Mano malda keitėsi. Supratau, kad melstis – tai ne mechaniškai kartoti maldos žodžius, bet užmegzti artimą draugišką ryšį su Dievu. Taip pat išmokau priimti kitus tokius, kokie jie yra, nes jie – taip pat Dievo kūriniai ir Jo mylimi vaikai“,- pratybų peržvalgoje kalbėjo Danutė.

„Pradėjau labiau pasitikėti Dievu, o Jis mane išlaisvino iš baimės ir nerimo, piktumo ir nusivylimo. Supratau, kad nepakanka tiesiog tikėti, jog yra Dievas. Turi būti santykis, siejantis mane su Jėzumi“,- sakė Virginija.

„Stengiuosi matyti tikrovę Dievo akimis. Noriu su džiaugsmu atlikti kiekvieną darbą, kad visi mano užsiėmimai būtų „dvasinės pratybos“. Kol kas tai ne visuomet pavyksta, bet gyvenimas ir tikėjimas yra kelias. Džiaugiuos, kad juo einu“,- savo patirtimi dalinosi Ina.

„Man buvo paguoda ir džiaugsmas, kad atsiliepėte. Nesijauskit nusivylę, kad netapote dvasiniais mokytojais. Jei pratybos vedė link Dievo, tai ir ačiū Dievui“,- užbaigdamas pratybas kalbėjo klebonas A. Neverauskas.

Dalyvavimas pratybose, ypač dalinimasis patirtimi, savo atradimais ir abejonėmis padėjo susikurti bendruomenei, kurią jungia tikėjimu grįstas artumas. Puikiai suvokiame, kad jei nebedėsime pastangų, dvasinis gyvenimas silpnės. Klebonas A. Neverauskas patarė visada turėti knygą dvasiniam skaitymui, grįžti prie kai kurių pratybų temų apmąstymų. Kunigas tikisi, kad rudenį vėl atsiras žmonių, norinčių gilinti savo tikėjimą, išmokti melstis kitaip, atrasti ar sutvirtinti savo ryšį su Dievu, ir, galbūt, bus renkama nauja grupė. Bet tai – kaip Dievas duos.

Stasė Eitavičienė, dvasinių pratybų dalyvė