• 2021 - šv. Juozapo metai

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Vidinio išgydimo pamaldos Biržuose su kapucinais (2017)

2017 m. balandžio 29–30 d. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko vidinio išgydymo pamaldos. Pamaldas vedė kapucinas br. Vincentas Tamošauskas ir Marijos mokyklos tarnautojai.

Kas tie kapucinai?

Br. VincentasMažesnieji broliai kapucinai (OFMCap) į Lietuvą atkeliavo po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau neilgam – komunistinė valdžia uždarė vienuolynus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kardinolo V. Sladkevičiaus iniciatyva, kapucinai vėl atnaujino savo veiklą. Žymiausi mūsų ordino vienuoliai, jų gyvenimo istorijos, manau, geriausiai apibūdina kapucinus – tai šv. tėvas Pijus iš Italijos, tėvas Stanislovas, gyvenęs Paberžėje ir kt. Žinome, kad pas tėvą Stanislovą plūdo daug žmonių, ypač jaunimo, disidentų. Vienuolis rūpinosi visais – našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, benamiais. Kapucinai ir šiandien užsiima panašia veikla – tarnauja jaunimui, vargšams, alkoholikams, narkomanams, kaliniams.

Biržų bažnyčioje buvo pristatyti kapucinų leidžiami žurnalai, knygos, renkamos aukos vienuolių išlaikomoms bendruomenėms, priklausomų asmenų reabilitacijos centrams.

Kam skirtos vidinio išgydymo pamaldos?

Galime patirti, kad net gyvendami krikščionišką gyvenimą, priimdami sakramentus, dalyvaudami šv. Mišiose vistiek esame nelaimingi, prislėgti ir tarsi ne iki galo išgyvename Dievo meilę. Taip nutikti gali dėl įvairių priežaščių, vis dėlto viena pagrindinių – nuodėmės sužeista mūsų prigimtis ir iš to kylantys padariniai. Vidinio išgydymo pamaldos yra ta vieta ir tas laikas, kai Dievas mums dovanoja galimybę iš naujo patirti Jo gailestingumą. Per pamaldas galima priimti Sutaikinimo sakramentą, išpažinti nuodėmes, šlovinti giesmėmis, adoruoti Švč. Sakramentą.

Svarbi tokių pamaldų dalis – užtarimo malda, kai šiai tarnystei atsidėję pasauliečiai ir pašvęstojo gyvenimo atstovai meldžiasi už įvairius žmonių poreikius, negalias, sunkumus, rūpesčius. Besimeldžiantys yra tie, kurie patys patyrę Dievo gailestingumą atsiliepia į Jėzaus kvietimą, skirtą kiekvienam tikinčiajam: „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė. Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mt 10, 7–8).

Dažnai per maldą, veikiant Šventąjai Dvasiai, iškyla skaudūs, galbūt seniai patiri dalykai, neatleidimas ir pan., trukdantys šiuo metu patirti džiaugsmą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tad tokios pamaldos yra gera proga Dievui pavesti visus dvasinius raupsus, nuodėmės purvą, įsileisti Jį į tas gyvenimo sritis, kurios yra tarsi mirusios ir sunku atrasti viltį, atiduoti visas dvasines žaizdas. Užtarimo malda neturi savyje nieko magiško, tai paties Dievo mums duotas įrankis kovoti su mūsų dvasios negaliomis. Su pasitikėjimu prašydami užtarimo maldos išgyvename tai, ką kalba Dievo Žodis: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).

Esame dėkingi Biržų klebonui kun. Algiui Neverauskui, kuris mus pakvietė ir leido čia melstis, skelbti Dievo Žodį. Tikimės, kad šis vizitas nebus vienkartinis, o ateityje galbūt pavyks Biržuose suorganizuoti ir trijų dienų Marijos mokyklos rekolekcijas. Prieš mėnesį pirmą kartą tokios rekolekcijos vyko Gargžduose, Žemaitijoje. Patyrėme, kad žmonės mažesniuose miesteliuose išsiilgę panašių maldos susitikimų. Didmiesčiuose – Kaune, Vilniuje, kur mokykla gyvuoja jau septintus metus, įvairių renginių apstu – tik spėk dalyvauti įvairiose rekolekcijose, seminaruose, išgydymo pamaldose ar šlovinimo vakaruose. Kitur žmonės neturi tokių didelių galimybių.

Apie Marijos mokyklą

Tarptautinę Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos, krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokyklą (sutrumpintai – Marijos mokyklą) beveik prie du dešimtmečius įkūrė vienuoliai kapucinai Ukrainoje.

Mokykla sparčiai plečiasi ir šiandien ji veikia jau 17 šalių. Pasaulyje iš viso yra apie 70 filialų, o Lietuvoje ne vienus metus Marijos mokykla veikia Kaune ir Vilniuje.

Mokyklos programą sudaro 6 metus trunkantis teorinis ir praktinis krikščioniško ugdymo kursas suaugusiesiems. Per metus būna 4 susitikimai – 3 savaitgalio rekolekcijos ir vasaros stovykla. Vyksta mokymai, šlovinimas, pasidalinimas grupelėse, drauge švenčiamos šv. Mišios, skiriama laiko adoracijai, užtarimo maldai, išpažinčiai ar dvasiniam pokalbiui. Mokykloje siekiama kiekvienam padėti atpažinti savo talentus ir dovanas, išmokti jas naudoti ir jomis tarnauti.

Marijos mokykla neapsiriboja vien rekolekcijomis. Reabilitacijos centrai priklausomiems asmenims, misionierių mokykla, krikšioniškas festivalis „Dievas yra Meilė“, OASIS rekolekcijos vaikams ir jaunimui, diakonija, – visa tai taip pat yra Marijos mokyklos veiklos ir vykdomos evangelizacinės misijos dalis.

Malda už Biržus centrinėje aikštėje

Popiežius Pranciškus mus ragina neužsidaryti bažnyčiose, bet eiti pas tikinčiuosius. Taigi, balandžio 29 d. Dievą šlovinome ne tik Biržų bažnyčioje, bet ir centrinėje miesto aikštėje. 16 val. pagrindinėje aikštėje drauge meldėmės už Biržus ir jų gyventojus, giedojome, dalinomės Gerąja Naujiena ir Kristaus prisikėlimo džiaugsmu!

Biržų kraštas ypatingas tuo, kad čia kaip niekur gausu įvairių krikščioniškų bendruomenių: evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, sekmininkų, metodistų ir, žinoma, katalikų. Visus mus vienija tas pats Kristus, kuris dėl kiekvieno mūsų išganymo nugalėjo mirtį ir prisikėlė. Jėzus trokšte trokšta mūsų vienybės, todėl į šį renginį kvietėme ir kitų konfesijų atstovus, kad galėtume drauge išgyventi šv. Velykų slėpinį, šlovinti Dievą ir prašyti Jo malonių Biržų gyventojams ir jų svečiams.

br. Vincentas Tamošauskas