• 2021 - šv. Juozapo metai

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Maldai ir bendrystei suvienijusi šventė (2016)

Žolinė, pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos šventė, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos  bažnyčioje kasmet švenčiama įspūdingai: rožinio malda, iškilmingos Šv. Mišios ir, be abejo, agapė bei koncertas. Atrodo, nieko naujo ir nebesugalvosi, bet pagrindinis šventės organizatorius ir visų sumanymų autorius, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys, visgi rado kuo nustebinti šįmet į iškilmę susirinkusius kelis šimtus parapijiečių bei svečių. 

Visus, beeinančius į bažnyčią, pasitiko prieš pat šventę šventoriuje pastatyta įspūdinga Švč. M. Marijos statula, kurią pasibaigus Šv. Mišioms pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Algis Neverauskas. Tikintieji trumpam sustodavo, kai kurie dėjo gėles, džiaugėsi, kad liūdesio ar džiaugsmo valandą galės čia ateiti ir pasimelsti.

Iškilmė bažnyčioje prasidėjo Rožinio malda, kurioje kartu su Nemunėlio Radviliškio ir Biržų parapijų maldininkais dalyvavo Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios giesmininkės. Iškilmingai Eucharistijai vadovavo vyskupas J. Kauneckas, jam talkino Biržų dekanas A. Neverauskas, giedojo jaunimo šlovinimo grupė iš Panevėžio.

Šv. Mišių pradžioje buvo šventinami žmonių atsinešti žolynai, kaip priminimas to, kad po Marijos mirties prie jos kapo budėję apaštalai karste vietoje kūno pamatė gėles. Vėliau šventoriuje kalbintos vietinės moterys pasakojo, kad jų vaikystėje tėvai ar seneliai iš bažnyčios parsineštus pašventintus žolynus laikydavo pirkioje už šventųjų paveikslų. Užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą, o žmogui mirus, juos dėdavo į karsto pagalvėlę, kad velionis keliautų Dievo Motinos parodytu keliu.

Sakydamas pamokslą, vyskupas J. Kauneckas pabrėžė motinos pareigą rengti vaiką gyvenimui, jos atsakomybę už jo ateitį. Jis priminė tikintiesiems, kad Marija, Jėzaus pavedimu, yra mūsų visų dvasinė motina. Būdama šalia Viešpaties Jo šlovėje, Marija mums rodo kelią, kaip tą šlovę pasiekti. Marija tikėjo ir klusniai leidosi vedama Dievo. Mes galime artintis prie jos, sekdami jos klusnumu, galime prašyti jos padidinti mūsų tikėjimą, mokyti mus nuolankumo.

Ganytojas kalbėjo apie maldos galią, priminė Marijos Egiptietės, Šv. Jeronimo istorijas, vardijo faktus ir liudijimus, kaip besimelsdami žmonės pajuto Marijos užtarimo galią ir  pakeitė savo nuodėmingą gyvenimą.  
Vyskupas ragino žmones nebūti abejingais, turėti savo nuomonę, atsakingai balsuoti ateinančiuose LR Seimo rinkimuose. Buvo prisiminti eutanazijos, dirbtinio apvaisinimo, alkoholio ribojimo klausimai, kurie, svarstant juos Seime, parodo tikrąją mūsų išrinktų politikų moralę.

Šv. Mišių pabaigoje didžiulė minia įsijungė į procesiją – iškilmingą eiseną aplink bažnyčią. O po jos kunigo Ernesto paprašyta šventei diriguoti ėmėsi viešnia – Violeta Mičiulienė (Steputė). Priversdama ne vieną kvatoti iki ašarų, aktorė siūlė visiems „nuryti blogus žodžius, nes jie skrandžio negadina“, sakė, kad nieko nėra gražiau už bendrystę ir už į šią šventę atėjusius žmones, nes „čia susirinko tie, kas turi viltį“.

Netrukus savo pasirodymą pradėjo jau suspėję išgarsėti „Rovėjūnės“, moterų kvartetas iš Papilio.  Organizatoriai dėkojo rėmėjams ir visiems, kurių dėka šventė įvyko. Apdovanojimai tiko ir prie vedančiosios V. Mičiulienės humoro, ir prie pačios šventės, mat visi, jų nusipelnę, dovanų gavo po žolinių „kvietką“ – kaspinu papuoštą ananasą. 

Džiugiai nusiteikę, pasišnekučiuodami žmonės skubėjo prie kunigo Ernesto vaišių – trijų rūšių košių, viena už kitą skanesnių. „Gera, kai gali pasimelsti, nuoširdžiai Dievui padėkoti ir su kaimynu ar seniai matytu pažįstamu pasišnekučiuoti, pasilinksminti. Ačiū Biržų kunigams, ypač Ernestui Želviui, nes jų dėka ši  Jėzaus ir visų krikščionių Motinos Marijos Dangun Ėmimo šventė Nemunėlio Radviliškyje tampa švente ne tik biržiečiams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams“, - sakė kalbintos moterys.

Stasė Eitavičienė