• 2021 - šv. Juozapo metai

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


„Svajonių bažnyčios“ jaunimas Lietuvos jaunimo dienose (2013)

2013 m. birželio 28-30 dienomis Kaune įvyko Lietuvos jaunimo dienos. Štai kokius įspūdžius parsivežėme iš renginio:

Gabija: Man pirmosios LJD padarė didelės, šiltos ir vienodo mąstymo bei įsitikinimo bendruomenės įspūdį, kuris, mano manymu, be galo sustiprino kiekvieno žmogaus tikėjimą. Kiekvienas į savo namus parsivežėme neišdildomus įspūdžius, dar labiau sustiprėjusią draugystę savų žmonių rate ir žinoma, mūsų draugą Jėzų, su kuriuo labiau suartėjome Lietuvos jaunimo dienose.

Elena: Prastas oras negadino geros nuotaikos, savanorių užsidegimas ir linksmumas mokė šypsotis kiekvienam sutiktam žmogui, šlovintojai ne tik patys įdėjo visą širdį, bet ir mus tuo kažkaip palietė. Masėje žmonių supratau, kad Bažnyčia klesti jaunimo atžvilgiu.

Vytautas: Man didžiausią įspūdį paliko Mišios. Keletą kartų giedant tam gausiam chorui nuėjo šiurpuliukai per kūną. Tokią jėgą jaučiau, kai mačiau, kokia gausybė jaunų žmonių vieningai dalyvaujančių Mišiose...

Modesta: Kiekvienas toks katalikiškas masinis renginys mane vis padrąsina - juk kiek daug taip pat tikinčių jaunų žmonių susirenka! Šios jaunimo dienos ne tik sustiprino draugystę su Jėzumi ir kitais žmonėmis, bet ir padėjo iš naujo atrasti save tikėjimo kelyje. "Jus aš draugais vadinu" - ši šv. Rašto eilutė lydėjo mus tas tris įsimintinas dienas ir, mano nuomone, tai nebuvo tik skambus posakis, greičiau tai buvo šiltas Jėzaus kvietimas draugauti ir eiti kartu su Juo. Labiausiai įsiminė šlovinimo vakaras (šaunuoliai šlovintojai, na ir sudrebinot Žalgirio areną!) ir, žinoma, svarbiausia jaunimo dienų dalis - šv. Mišios. Visa buvo taip šilta, taip gera, taip linksma - tikriausiai taip yra ir rojuje :)

Vaida: Jaunimo dienose dalyvauju jau trečią kartą, tačiau šios jaunimo dienos buvo ypatingos, nes turėjau galimybę giedoti kartu su jaunimo dienų šlovinimo choru. Šiam renginiui pradėjome ruoštis prieš pusmetį – mokėmės šlovinti ne tik balsu, bet ir visa širdimi. Nors ir reikėjo įdėti nemažai darbo bei pastangų, ši tarnystė man buvo be galo brangi. Nepakartojamas jausmas matyti tūkstantinę minią, kuri kartu gieda, šlovina, meldžiasi..

Karolis: Lietuvos Jaunimo Dienos praėjo puikiai. Vienas iš geriausių dalykų buvo tas, kad susirinko daugybė jaunų žmonių, kurie giedojo, šoko, tikėjo. Matėsi, jog tas tikėjimas buvo tikras. Tik dalyvaujat ten galima suprasti, jog toks esi ne vienas, o, be to, šis renginys įrodė, jog Katalikų bažnyčia laisvėja ir sugeba prisitaikyti prie šių dienų realijų.

Mindaugas: Nors ruoštis jaunimo dienoms trūko laiko, tačiau stengėmės pasiruošti kuo geriau! Atvykęs į LJD iš karto pajaučiau, kad šis laikas bus nepaprastas. Pasiklydę prie savo gyvenamosios vietos, pagalbos sulaukėme iš savų (savanorių). Tą pačia dieną, kai nebegavome vietos į savo išsirinktą teminį užsiėmimą (ekskursija po Kauno kunigų seminariją, kurioje mokosi mūsų parapijos klierikas Dainius Kaunietis), paprašėme net kelių savanorių pagalbos, kad mus priimtų į šią perpildytą grupelę. Teko pabendrauti su teminių užsiėmimų organizatore - ji leido mums eiti kartu su šia grupe. Vėl pajaučiau žmonių geranoriškumą, ir tai dar ne viskas... Visi savanoriai, su kuriais teko susidurti, savo užduotis vykdė nuoširdžiai, tai matėsi jų veiduose, šypsenose. Visur jaučiau Dievo prisilietimą. Galimybė pabūti Žalgirio arenoje su tiek daug tikinčio jaunimo, kai skamba širdį virpinantys chorų garsai, tai yra neapsakoma Dievo dovana.

Gediminas: Jaunimo dienose dalyvavau antrą kartą. Šis kartas buvo ypatingas savo įvairiapusiškumu. Netruko nei ramaus laiko, nei triukšmingo - ta pati salė dūzgė su grupe Trinity ir nurimo ties paskutine choro gaida prieš adoraciją. Džiaugiuosi galėjęs ruoštis jaunimo dienoms su "joanitais" Vilniuje. 
Po renginio perskaičiau vienos merginos įspūdžius apie renginį ir kito žmogaus komentarą apie tą pasisakymą. Mergina buvo apstulbusi kaip jos mėgiama Žalgirio arena buvo pavirtusi į... bažnyčią. Dėl to ji pakeitė savo nuomonę apie mirusį tikėjimą Lietuvoje. Antai komentare pašaipiai rašoma, kad palankių jausmų neslėpusi mergina, papildys bažnyčios gretas. 
Ar tai ne vienas iš būdų, kuriais Dievas mus patraukia? Manau, taip.

Svajonių Bažnyčia